Darbas prie kompiuterio iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai saugus. Juk nereikia kilnoti sunkių daiktų, dirbti dideliame aukštyje ar naudotis pavojingais įrenginiais. Vis dėlto aštuonios valandos sėdint prie ekrano organizmui nėra tokios nekaltos. Netinkama kūno padėtis, per mažai judėjimo, akių įtampa ir net prastas apšvietimas ilgainiui gali turėti įtakos savijautai.
Todėl darbuotojų sauga ir sveikata aktuali ne tik statybose, gamyklose ar sandėliuose. Ji ne mažiau svarbi biuruose ir dirbant nuotoliniu būdu. Ką reikėtų žinoti žmogui, kuris prie kompiuterio praleidžia didžiąją darbo dienos dalį? Taisyklių nėra sunku laikytis. Svarbiausia tinkamai įsirengti darbo vietą, nepamiršti judėti ir atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus.
Darbo vieta turi būti pritaikyta žmogui
Viena dažniausių klaidų yra bandymas prisitaikyti prie darbo vietos. Turėtų būti atvirkščiai. Stalas, kėdė, monitorius ir kitos priemonės turi būti išdėstytos taip, kad žmogus galėtų dirbti patogiai ir išlaikytų kuo natūralesnę kūno padėtį.
Ypač svarbi kėdė. Ji turėtų suteikti atramą nugarai ir leisti patogiai padėti pėdas ant grindų arba specialios atramos. Sėdint nereikėtų nuolat kelti pečių, lenktis į priekį ar sukti liemens į vieną pusę.
O kaip suprasti, kad darbo vieta nėra tinkama? Kūnas dažniausiai apie tai praneša gana greitai. Jei darbo dienos pabaigoje nuolat skauda kaklą, pečius ar nugarą, verta patikrinti savo darbo vietos ergonomiką.
„Gera darbo vieta nėra ta, kuri gražiai atrodo nuotraukoje. Ji turi būti pritaikyta konkretaus žmogaus kūnui ir jo kasdieniams darbo įpročiams“, – sako darbų saugos specialistė Rūta.
Monitoriaus padėtis taip pat svarbi
Monitorius neturėtų stovėti bet kur, kur ant stalo liko laisvos vietos. Jo padėtis turi įtakos galvos, kaklo ir akių apkrovai.
Ekraną geriausia statyti tiesiai priešais save. Jei žmogus kelias valandas žiūri į šone pastatytą monitorių, kaklas nuolat būna pasuktas. Iš pradžių tai gali nekelti problemų, tačiau ilgainiui toks įprotis gali tapti diskomforto priežastimi.
Svarbus ir monitoriaus aukštis. Žiūrint į ekraną nereikėtų visą laiką stipriai lenkti galvos žemyn arba ją kelti aukštyn. Taip pat verta pasirinkti patogų atstumą iki ekrano ir pakankamai didelį teksto dydį.
Dirbate nešiojamuoju kompiuteriu? Ilgam darbui vien nešiojamojo kompiuterio dažnai nepakanka ergonomiškai darbo vietai sukurti. Naudinga turėti atskirą klaviatūrą, pelę ir, priklausomai nuo situacijos, monitorių arba kompiuterio stovą.
Pertraukos nėra tinginiavimas
Ar produktyviausias darbuotojas yra tas, kuris nuo ryto iki vakaro nepakyla nuo kėdės? Tikrai ne. Ilgas nepertraukiamas sėdėjimas nėra geras darbo įprotis.
Dirbant kompiuteriu svarbu keisti veiklą ir reguliariai atsitraukti nuo ekrano. Tam nebūtina kiekvieną kartą daryti ilgos pertraukos. Kartais pakanka atsistoti, nueiti atsigerti vandens, kelias minutes pajudėti ar atlikti užduotį, kuriai nereikia žiūrėti į monitorių.
Kasdien galima įprasti prie kelių paprastų veiksmų:
- reguliariai atsistoti ir pakeisti kūno padėtį;
- trumpai pajudinti pečius, rankas ir kaklą;
- per pertraukas bent kelioms minutėms atsitraukti nuo ekrano;
- dalį pokalbių telefonu atlikti stovint ar vaikštant;
- pietų pertrauką, kai įmanoma, praleisti ne prie darbo stalo;
- nepamiršti keisti sėdėjimo padėties;
Atrodo pernelyg paprasta? Būtent paprasti įpročiai dažniausiai ir yra lengviausiai pritaikomi kiekvieną dieną.
Akims taip pat reikia poilsio
Visą dieną žiūrint į monitorių akys patiria nemažą krūvį. Gali atsirasti sausumo, nuovargio ar perštėjimo pojūtis. Kai kuriems žmonėms darbo dienos pabaigoje tampa sunkiau sufokusuoti žvilgsnį.
Viena priežasčių labai paprasta. Įdėmiai žiūrėdami į ekraną žmonės gali rečiau mirksėti. Be to, akys valandų valandas fokusuojamos į gana panašų atstumą.
Todėl verta periodiškai nukreipti žvilgsnį nuo monitoriaus ir pažiūrėti į tolimesnius objektus. Galima pažvelgti pro langą ar tiesiog kelias akimirkas nežiūrėti į ekraną.
Svarbu ir ekrano ryškumas. Labai ryškus monitorius tamsioje patalpoje nėra geriausias pasirinkimas. Lygiai taip pat sunku dirbti, kai saulė ar stiprus šviestuvas atsispindi ekrane.
Apšvietimas gali pakeisti darbo komfortą
Apšvietimas dažnai prisimenamas tik tada, kai pradeda trukdyti. Vis dėlto tai svarbi darbo vietos dalis.
Darbo vietoje turėtų būti pakankamai šviesu, tačiau šviesa neturėtų akinti. Reikėtų vengti stiprių atspindžių monitoriuje. Jei darbo stalas stovi šalia lango, gali prireikti žaliuzių ar užuolaidų, ypač tomis valandomis, kai saulė šviečia tiesiai į ekraną.
Ar reikia dirbti visiškai tamsiame kambaryje vien todėl, kad monitorius šviečia? Ne. Didelis kontrastas tarp ryškaus ekrano ir tamsios aplinkos gali būti varginantis.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad darbo sąlygos per dieną keičiasi. Ryte natūralios šviesos gali pakakti, o vakare jau reikės papildomo apšvietimo.
Klaviatūra ir pelė neturėtų versti įsitempti
Pelė atrodo kaip smulkmena, kol jos nereikia naudoti septynias ar aštuonias valandas per dieną. Jei ranka nuolat laikoma nepatogiai, o riešas stipriai lenkiamas, ilgainiui gali atsirasti nemalonių pojūčių.
Klaviatūrą ir pelę verta laikyti taip, kad nereikėtų nuolat tiesti rankų į priekį. Pečiai turėtų išlikti kuo labiau atpalaiduoti.
Jeigu dirbama su dviem monitoriais, verta pagalvoti ir apie jų naudojimo dažnumą. Jei vienas ekranas naudojamas beveik visą laiką, būtent jis turėtų būti patogiausioje padėtyje. Jei abu naudojami panašiai, juos galima išdėstyti taip, kad nereikėtų nuolat stipriai sukioti galvos.
Smulkūs darbo vietos pakeitimai kartais duoda stebėtinai didelį rezultatą.
Darbuotojų sauga ir sveikata svarbi ir dirbant iš namų
Nuotolinis darbas nepanaikina ergonomikos principų. Priešingai, namuose lengva priprasti prie laikinų sprendimų, kurie galiausiai tampa nuolatiniais.
Kelias valandas padirbėti prie virtuvės stalo gal ir patogu. Tačiau jeigu tai tampa kasdienybe, verta įvertinti stalo aukštį, kėdę, monitoriaus padėtį ir apšvietimą.
Dar blogesnis įprotis yra ilgas darbas lovoje ar ant sofos. Kūnas tuomet dažnai būna susikūprinęs, kaklas palenktas, o nešiojamasis kompiuteris laikomas per žemai.
Darbuotojų sauga ir sveikata turėtų būti vertinama pagal realias darbo sąlygas, o ne pagal tai, ar žmogus sėdi įmonės biure, ar savo namuose. Jei nuotolinis darbas yra kasdienybė, darbo vieta taip pat turėtų būti tinkamai paruošta.
Reikia atkreipti dėmesį ir į psichologinę savijautą
Darbas kompiuteriu nėra vien fizinė apkrova. Ilgos valandos prie ekrano dažnai reiškia daugybę elektroninių laiškų, susitikimų, pranešimų ir užduočių.
Kai žmogus vienu metu bando stebėti kelias komunikacijos programas, atsakinėti į laiškus ir atlikti pagrindinę užduotį, nuovargis gali atsirasti net fiziškai beveik nejudant.
Ką galima padaryti? Padeda aiškios darbo ribos. Per pietų pertrauką nebūtina atsakinėti į kiekvieną žinutę tą pačią sekundę. Pasibaigus darbo dienai taip pat svarbu mokėti atsitraukti nuo darbo aplinkos.
Dirbant iš namų tai ypač aktualu. Kai darbo ir poilsio vieta yra tame pačiame kambaryje, riba tarp darbo dienos ir laisvo laiko lengvai išnyksta.
Saugumas prasideda nuo kasdienių įpročių
Darbo sauga biure nėra vien instrukcija, kurią darbuotojas perskaito pradėjęs dirbti ir vėliau pamiršta. Tai kasdieniai veiksmai. Kaip sėdime? Kur pastatytas monitorius? Kada paskutinį kartą atsistojome? Ar akys gauna progą pailsėti?
Svarbu suprasti ir tai, kad vienos idealios sėdėjimo pozos visai darbo dienai nėra. Net patogiai įsitaisius kūnui reikia judėjimo. Todėl verta ne tik nusipirkti gerą kėdę, bet ir išsiugdyti įprotį keisti padėtį, daryti pertraukas bei stebėti savo savijautą.
Galiausiai darbuotojų sauga ir sveikata nėra vien darbdavio dokumentuose vartojama sąvoka. Žmogui, kuris didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio, tai labai praktiški dalykai. Tinkamai įrengta darbo vieta, patogiai pastatytas ekranas, geras apšvietimas, judėjimas ir poilsis akims gali padėti darbo dieną praleisti komfortiškiau. Ar dėl to verta kartais atsitraukti nuo ekrano ir atsistoti nuo kėdės? Taip. Net kelios minutės judėjimo yra geriau nei dar viena valanda nekeičiant kūno padėties.