Kai pradėjau daugiau laiko skirti žaidimams, į pelę žiūrėjau labai paprastai: jeigu kursorius juda, mygtukai spaudžiasi, vadinasi, viskas gerai. Tik vėliau supratau, kad pelė yra vienas iš tų kompiuterio priedų, kurių skirtumą pajunti ne specifikacijų lentelėje, o po kelių valandų žaidimo. Šiandien ant mano stalo dažniausiai sukasi kelios Logitech pelės, o iš jų labiausiai išskirčiau „Logitech G Pro X Superlight 2“, „Logitech G502 X Plus“ ir „Logitech G305 Lightspeed“.
Visos trys gana skirtingos. Būtent todėl man patinka turėti pasirinkimą – vieną vakarą norisi greito FPS, kitą – ramaus strateginio žaidimo, o kartais pelę tiesiog įsimetu į kuprinę kartu su nešiojamuoju kompiuteriu.
Ilgą laiką maniau, kad visos pelės beveik vienodos
Didžiausia mano problema buvo ta, kad pelę rinkdavausi pagal gana paviršutiniškus kriterijus. Patinka dizainas? Tinka. Yra keli papildomi mygtukai? Dar geriau. Gamintojas rašo įspūdingą DPI skaičių? Turbūt bus greita.
Tačiau pradėjus daugiau žaisti FPS žaidimus paaiškėjo, kad svarbu ne vien skaičiai. Man tapo svarbu, kiek pelė sveria, kokia yra jos forma, kaip ji slysta kilimėliu ir kaip natūraliai pirštai pasiekia mygtukus. Jeigu po ilgesnės sesijos riešas pavargsta, net pati gražiausia Logitech pelė manęs nebedžiugina.
Čia mano pagrindiniu pasirinkimu tapo „Logitech G Pro X Superlight 2“. Man ji labiausiai patinka tada, kai žaidžiu greitus konkurencinius žaidimus. Pelė lengva, todėl atliekant staigius judesius nejaučiu, kad rankai tektų tampyti papildomą svorį. Ypač tai pastebiu naudodamas mažesnį jautrumą, kai pelę tenka gana aktyviai vedžioti po kilimėlį.
Dar vienas dalykas, prie kurio greitai pripratau, – belaidis ryšys. Kadaise į belaides žaidimų peles žiūrėjau įtariai, nes atrodė, kad laidinis ryšys yra patikimesnis. Dabar man kaip tik patinka, kai ant stalo nėra laido, kuris kur nors užsikabina ar tempia pelę atgal.
Vienos pelės viskam man neužteko
Nors „G Pro X Superlight 2“ tapo mano pasirinkimu FPS žaidimams, ilgainiui supratau, kad lengvumas nėra vienintelis dalykas, kurio noriu.
Kai žaidžiu žaidimus, kuriuose naudoju daugiau komandų, man patogesnė „Logitech G502 X Plus“. Ji visiškai kitokia. Didesnė, sunkesnė ir turinti daugiau valdymo galimybių. Man patinka papildomi mygtukai, nes dalį dažnai naudojamų veiksmų galiu perkelti nuo klaviatūros tiesiai ant pelės.
Tai ypač patogu ilgesnėse žaidimų sesijose. Man nereikia pirštais nuolat ieškoti rečiau naudojamo klavišo, kai tam tikrą komandą galiu pasiekti nykščiu. Žinoma, greitame FPS žaidime tokios pelės svorį jaučiu labiau, todėl viskam jos nenaudoju.
Būtent čia supratau vieną paprastą dalyką: geriausia Logitech pelė nebūtinai yra viena konkreti pelė. Daug kas priklauso nuo to, ką žaidžiu ir ko tuo metu iš jos tikiuosi.
Trečias mano variantas yra gerokai paprastesnis – „Logitech G305 Lightspeed“. Ją mėgstu dėl praktiškumo. Tai nėra modelis, kurį rinkčiausi norėdamas susikomplektuoti maksimaliai prabangų žaidimų stalą, tačiau ji man labai patogi kaip atsarginė ar kelioninė pelė. Įsimetu į kuprinę ir per daug nesuku galvos.
Man patinka ir tai, kad ji neatrodo pernelyg egzotiškai. Galiu ją naudoti žaidimams, darbui ar pasiimti prie nešiojamojo kompiuterio. Tokį universalumą vertinu labiau, nei tikėjausi prieš ją išbandydamas.
Dabar pelę renkuosi pagal savo žaidimo stilių
Išbandęs skirtingas Logitech peles, pirmiausia pradėjau žiūrėti ne į maksimalų DPI ar reklaminius pažadus, o į savo įpročius. Jei daugiausia žaisčiau konkurencinius FPS, mano pasirinkimas būtų lengvesnis modelis, panašus į „G Pro X Superlight 2“. Jei norėčiau daugiau papildomų mygtukų ir universalesnio valdymo, žiūrėčiau į „G502 X Plus“. O jeigu reikėtų nebrangios ir praktiškos belaidės pelės, mano sąraše liktų „G305 Lightspeed“.
Taip pat siūlyčiau neignoruoti pelės formos. Rankos dydis ir pelės laikymo būdas gali pakeisti visą patirtį. Modelis, kurį vienas geimeris vadina idealiu, kitam po valandos gali pasirodyti visiškai nepatogus. Jei yra galimybė, man visada atrodo verta pelę bent trumpam paimti į ranką prieš perkant.
Dar atkreipiu dėmesį į svorį. Anksčiau sunkesnė pelė man atrodė solidesnė, tačiau dabar suprantu, kad solidumas nebūtinai reiškia patogumą. Greituose žaidimuose man patinka kuo mažesnis pasipriešinimo jausmas, o ramesniuose žaidimuose mielai iškeičiu mažą svorį į papildomus mygtukus ir ergonomiką.
Galiausiai iš savo patirties išmokau nepirkti pelės vien dėl to, kad kažkas internete ją paskelbė „geriausia geimerio pele“. Mano naudojamos Logitech pelės gerai parodo, kad skirtingos situacijos turi skirtingus favoritus. „G Pro X Superlight 2“ man yra greičio pasirinkimas, „G502 X Plus“ – funkcionalumo, o „G305 Lightspeed“ – paprastumo ir mobilumo.
Jeigu šiandien reikėtų pasilikti tik vieną, tikriausiai rinkčiausi „G Pro X Superlight 2“, nes daugiausia vertinu lengvumą ir judėjimo laisvę. Tačiau būtent galimybė pasirinkti pelę pagal žaidimą man dabar atrodo patogiausia. Kitaip tariant, mano kompiuterio stalas jau turi mažą pelių kolekciją – laimei, sūrio joms pirkti dar nereikia.